2011 11 14 – pirmadienis. Keliamės ryte, pusryčiaujame ir judame Paracuru spoto link. Dangus mirga nuo kaitų, nuotaika pakili. Kaip ir pridera šią dieną įdegam nevaikiškai, nepadeda nei +50 kremas nuo saulės. Spotas labai tvarkingas, daug vietos,  su mašina galima privažiuoti iki pat vandenyno, jei mašina 4x4 ar bagis, galima lėkt pajūriu kiek tolėliau ir ten laisvai kaituoti. Spote nemokamas gėlas vanduo, kompresorius,  galima už papildomą mokestį palikti įrangą, įsikūręs bariukas stebina skaniomis Caperinijomis (baltas romas, laimo vaisius, ledukai), šaltu alumi, šviežiai spaustomis vaisių sultimis. Maistas irgi čia skanus, tik kiek brangokas, porcijos didelės, tai verta imti porciją dviem žmonėm. Apie 17:00 val. judame namų link (~3-4 km nuo spoto). Pakeliui užsukame į Supermercado (portugališkai prekybos centras). Maisto kainos čia panašiai kaip pas mus, tik ženkliai pigesni, skanesni vaisiai bei kava. Vakare kepamės vištieną  prie baseino esančiame grill-hous`e. Pirma kaitavimo diena užskaityta.  2011 11 15 - antradienis, diena prabėga taip pat kaip ir pirmadienis, tik vakare mūsų namo prižiūrėtojas Antonio su žmona, mūsų paprašytas, paruošia brazilietišką patiekalą Feijoada (juodosios pupelės, kiaulienos: ausys, kojos, uodega, jautiena, keletas rūšių rūkytos dešros). Vyram skanu, panelėm nepatinka – per riebu. Feijoadad`os lieka ir rytojui.  Trečiadienį ryte nusprendžiame pailsėti, vaikštome po Paracuru miestelį, gražūs vaizdai. Bevaikščiodami  pajūriu užtinkame smėlio kopą, šiek tiek primenančią esančią Lietuvoje-Nidoje, tik čia niekas nedraudžia ja vaikščioti. Grįždami atgal sustojame užkąsti ant vandenyno kranto įsikūrusioje kavinukėje. Vytautas užsisako vietinės sriubos – skonis kaip sutrinti šprotų konservai užpilti vandeniu bei pašildyti. Skonį dar ilgai teko plauti alumi. Žmonės čia niekur neskuba, paslaugūs, šnekame mes lietuviškai jie portugališkai, svarbiausiai – susišnekame. Vakare dar nuvykstame į Paracuru spotą kaituoti, bet vėjas aprimęs, grįžtame namo. Kuriame lauko židinį, kepame vištieną. Prisijungia draugai iš Biržų apsistoję šalia X-pro stovykloje. 2011 11 17 ketvirtadienis. Išvykstame į Trairi miestelį nutolusį nuo Paracuru apie 90 km. normaliu keliu. Šiek tiek bandėme trumpinti kelią ir pasirinkome žvyrkelį, mūsų mašiniukui tai pasirodė vos įveikiama užduotis. Vietomis teko važiuoti gryno smėlio keliuku, matėsi netoliese traktoriukų, tad išlikome ramūs. Šiaip ne taip „praplaukėme“. Priartėjus Trairi miestelį GPS nurodo kitą kelią, paklausome. Įvažiuojame į grynai vietinių kaimelį. Ekskursija po jį ieškant kelio, nejučiomis atsiduriame netoli smėlio kopos, kelias nelabai įveikiamas ir 4x4 mašinai. Apsisukam ir išvažiuojam į pagrindinį kelią. Išjungią GPS ir stebėdami kelio ženklus nesunkiai randame mum reikiamą miestelį. Apsistojame britų įkurtame viešbutyje Rede Beach Resort.