Kite atostogų pradžia.

2kite.lt

 2009 © 2kite.lt | dizainas: TAPE
2009-10-05 
Pasiplaukiojimas per audrą
Penktadienio vakare susirenkam Palangoje, truputį užkandam, atsigeriam, einam miegoti. 2kite busas su Aisčiu ir Arvydu iškeliauja miegoti į Dreverną. Šeštadienio rytas. Apie 11:00 pasiekiame Dreverną. Aistis sako, jog vėją įjungė prieš keletą valandų. Sunku patikėti, dabar pučia 10 m/s, pagal prognozes vėjas turi tik stiprėti. Pučiamės kaitus: 12m2, 10m2, 9m2, 8m2. Tautvydas išeina su 12m2, po pusvalandžio grįžta – per daug vėjo. Aistis plaukioja su 10m2, 9m2. Vytas plaukioja su 8m2. Svajūnei, Arvydui ir Vladu per daug vėjuota mokinimuisi. 30 minučių mokinasi Tadas, taip pat per daug vėjo. Aikštelė, kur seniau pūsdavomės ir keldavomės aitvarus, pilna vandens, ten drąsiai galima plaukioti. Aidas bekeliant  aitvarą paleido jį per anksti iš rankų, o per tokį vėją tai labai negerai, to pasekoje Vytas paskraidė 5-6 m aukštyje. Laimingo atsitiktinumo dėka nieko nesusižeidė. Adrenalino buvo daug ir Vytui ir kas matė šį įvykį. Iš burnos kyla garai, šaltoka. Busike pastoviai dirba webastas, gera ten susišildyti ir vėl  į vandenį. 16 h visoje pakrantėje keletas aitvarų ir vienas burlentininkas. Tautvydas tolumoje stovi pakabinęs aitvarą ties 12 h, Vytas nulekia pažiūrėti kas atsitiko. Nuplaukus už meldų, vėjas gūsiuoja, didelės bangos, 8m2 aitvaro smarkiai per daug. Priplaukus netoli Tautvydo buvimo vietos Vytas pameta lentą, pasiimt neįstengia. Priartėjus prie Tautvydo paaiškėja, jog ir jam atsitiko ta pati problema. Nusileidžiam aitvarus ir einam ieškot lentų, deja nesėkmingai. Grįžtame, pakuojamės ir lekiame į Klaipėdą. Sekmadienio rytą mes vėl Drevernoje. Trise: Vytas, Vladas, Tautvydas, brendame į marias ieškoti lentų. Vėjas iki 30 m/s, bangos didelės. Iššukuojame pakrantę, tačiau nei vienos lentos nerandame. Sušalusius į ragą su arbata mus pasitinka Svajūnė. Paieškas pratęsime kitą savaitgalį, kai marios bus ramesnės. Važiuojame į Vilnių  pavargę, tačiau pilni įspūdžių. Pirmą kartą plaukiojom per tokį stiprų vėją.   
2009-09-27 
Savaitgalis Drevernoje
Penktadienio vakarą išvykstame į Dreverną. Ekipažas šį kartą kuklus, Aistis ir naujokas Arvydas. Dreverna pasiekiame jau sutemus 22 val. Šiek tiek pavargę po kelionės, nes 2Kite žydrasis autobusiukas nėra pats greičiausias, rengiamės miegoti.  Džiaugiamės šiltu nameliu ir tikrai nepavydime tiems kurie miegos šiąnakt palapinėje. Šeštadienio rytą keliamės 7.30, ne miegoti juk atvažiavome. Pradžioje keliamės Cabrinha Crossbow 12m².  Arvydas išklausęs trumpą instruktažą kulniuoja į vandenį, mokymusi skirtą zoną. Vandenyje tokį ankstyvų rytą sutinkame tik kelis aitvarus. Aistis nuplaukęs iki Arvydo pradeda jį mokinti. Arvydui pradžioje niekaip neišeina suvaldyti aitvaro, po valandos pakyla vėjas ir 12m² aitvaro jau per daug, dėl to grįžtame į krantą ir keliame mažesnį 9m² aitvarą. Įpusėjus dienai Arvydas pramoko bodydraginti. Nutarėme, kad reikia bandyti stotis ant lentos. Valdyti aitvarą ir tuo pačiu bandyti užsidėti lentą nėra taip paprasta. Bet kelis sykius Arvydui išeina paplaukti po kelis metrus. Vakarėjant, jis grįžta į krantą, o Aisčiui dar trūkstą plaukiojimo, dėl to jis vėl šoka ant lentos, ir treniruojasi pirmuosius šuolius. Iš vandens išlipa paskutinis, jau beveik sutemus, 20 val. Sekmadienio rytą  vėl keliamės anksti, esame vieni iš pirmųjų vandenyje. Aistis nuplaukia iki Arvydo ir perkabina jam aitvarą. Pats kulniuoja atgal į krantą ir keliasi savo 12m².  Beveik visą dieną praleidžiame vandenyje. Vakare pakuojamės ir laimingi važiuojame namo. Nors oro temperatūra nelepino, bet vėjo buvo per akis.

Aistis 

Susijusios nuorodos

2009-08-30 
Vasaros pabaiga
Sekmadienis. Susitinkame Drevernoje - Svencelėje. Vėjas šiaurės vakarų 7-10 m/s, užeinant juodiem debesim sustiprėja. Iškeliamas šeimyninis Jolantos ir Aisčio home-made aitvaras. Dar niekada taip aukštai (600-700 m) nebuvome pakėlę Ocean Rodeo vėliavos (pririšome prie aitvaro). Pučiamės 10 m2 ir 12 m2 kaitus. Jonas pasitempė nugarą, tad šį kartą į vandenį lipa apsiginklavęs Canon foto technika – padaroma nemažai nuotraukų (nebloga Jono kaip fotomenininko pradžia). Pertraukose tarp pasiplaukiojimų, grįžtame į krantą skanauti Jono mamos ekipažo vietoje virtos sriubos su šonkauliukais – niamu niam. Per paskutinį užėjimą smarkiai sustiprėja vėjas, smagiai paskraidėm. Aistė, su 10 m2 aitvaru, beveik visą laiką prakaba ore, jai nepakilt padeda mokytojo karjerą pradėjęs Marius. Svajūnė jau pradeda čiuožti vandens paviršiumi pirmyn ir atgal, tik kartais nebesuvaldo situacijos - subyra dalimis. Laurynas pademonstravo, jog moka atlikti "suicide terorist jump", tikimės kitą kartą pakartojimo toliau nuo žmonių. Ričardas jau ryžtingai stojasi ant lentos ir paplaukia keliasdešimt metrų, dar šiek tiek praktikos ir viskas bus tvarkoje. Aistis su Vytu demonstravo savo pirmus šuolius prieš objektyvą. Paskutinis šią vasarą pasiplaukiojimas pavyko visu 100% – gera kompanija, nuotaika, super vėjas. 

Susijusios nuorodos

2009-08-17 
Buvo jėga! Super oras, vėjas, žmogeliukai. Tik gaila, kad su fiestos pabaiga pasibaigė ir atostogos ...
2009-08-11 
Pasiplaukiojimas Kunigiškiuose
Antradienis. Drevernoje nepučia. Nutarėme važiuoti prie jūros, jei ir ten nepūs, bent jau pasimaudysime ir gausim porciją jodo. Kadangi apsistojome Palangoje, judame link Kunigiškių - tarp Palangos ir Šventosios. Horizonte matome apie 20 aitvarų. Vėjas pietvakarių 9 m/s ir stiprėja, artinasi lietus. Keliamės Ocean Rodeo 8 m2 aitvarą. Belaukdami kol įsipūs, pamokiname Gediminą ant kranto suvaldyt jėgos aitvarą. Pagaliau įsipūtė. Vytas lenda į šėlstančią jūrą. 1,5 h smagiai pasiplaukioja. Pasirodžius visai šalia juodiem debesim su lietum, pakuojamės daiktus ir važiuojame ilsėtis kur nors po stogu. Taip atsiduriame Virkštininkų dvare (tarp Palangos ir Kretingos), ten ir vakarojame.

Susijusios nuorodos

2009-08-04 
Atostogų pradžia
Pagaliau atostogos. 10:30 pajudame iš Vilniaus Klaipėdos link. Riedame senu, geru VW LT28 busu, pagaliau apklijuotu 2kite atributika. Judame lėtai, tačiau užtikrintai. Būdami netoli Klaipėdos, nutarėme užsukti į Dreverną. Oro prognozės 4-5 m/s šiaurės/vakarų vėjas, tad per daug vilčių pasiplaukioti neturėjome. Įvažiuodami pamatome gana nemažai aitvarų, vėjas 7-8 m/s, dar karta pasitvirtina taisyklė, jog esant ŠV, Š vėjo kryptims, čia 3-4 m/s daugiau vėjo nei numatoma prognozėje. Pučiamės Takoon 16,5 m ir Mr. Kitesurf 12 m aitvarus. Labai smagiai pasiplaukiojame, kol apie 20:00 išjungia vėją. Pakuojamės ir judame Klaipėdos link. Gera atostogų pradžia! 
2009-07-26 
Dreverna - lengvas vėjas
Penktadienis. 19:00 pajudame Klaipėdos link. Taip jau atsitiko, jog draugas Jonas nutarė kitą savaitgalį sumainyt žiedus su savo ilgamete drauge Daiva. Nutarėme pasidžiaugti dar paskutiniu jo savaitgaliu be "pančių". Autobusiukas greitai važiuoja, vietomis spidometro rodyklė rodo 95 km/h, todėl natūralu, Klaipėdoje būname 00:00 h. Statome busą centre, ir einame siausti ... Drevernoje būname ~9:00 h. Prisipučiame kaitus, vėjas vakarų, 4-6 m/s. Plaukti sekasi sunkiai - per mažai vėjo. Įsipučia apie ~14 h, lendame į vandenį, 2h smagiai pasiplaukiojame. Aidas primą kartą pabando valdyti Aitvarą vandenyje. Rezultatas - turėsime dar vieną šio sporto entuziastą. Važiuojame pietauti į Priekulę, grįžę randame nurimusį vėją. Pakuojamės daiktus ir judame Klaipėdos link. Klaipėdoje šėlstame iki ankstaus ryto, pavargę, bet su gera nuotaika, einame miegoti. Sekmadienio vėlyvą rytą judame į Vilnių per Šiaulius, galutinį tašką pasiekiame 20:00. Jonui palinkime lengvų vėjų ... Skirstomės ruoštis paskutiniai darbo savaitei prieš atostogas.    
2009-07-19 
Juodkrantė-Dreverna
Turbūt neapsiriksiu pasakęs kas pasiėmė atostogas nuo šio savaitgalio tas tikrai neapsiriko. Temperatūra siekia 30 laipsnių, vėjukas pučia. Iš Vilniaus pajudame Šeštadienį 6:30 ryto. Juodkrantėje būname 11:30. Pučiamės Ocean Rodeo Rise 12 m2 ir 10 m2 aitvarus ir plaukiam. Sąlygos kaip šiltuose kraštuose, hidrokostiumo nereikia. Šio dienos plaukimą užbaigiam apie 19 h. Juodkrantėje suvalgom po šviežiai rūkytą karšį užgerdami skaniu šaltu alumi. Persikeliam į Klaipėdą, pavakarojame dar šiek tiek čia ir einame ilsėtis. Sekmadienį Drevernoje būname 1 h. Vėjukas pučia pietvakarių 7-8 m/s, truputį šalčiau nei vakar. Vėl ilgai nelaukią pučiamės kaitus ir plaukiame. Sąlygos idealios 12 m2 aitvarui, Tautvydas nusprendė, jog jam gali būti per mažai, todėl pasikėlė 16,5 m2 Takoon Wook2 C tipo aitvarą ir išbandė Ocean Rodeo Mako Wide 150x40 lentą. Įspūdžiai labai geri, tik vėliau vėjui sustiprėjus vėjui teko šiek tiek pavargti, kad grįžti į krantą. Į vakarą vėjas įsismarkavo, tad išbandėme Ocean Rodeo Rise 8 m2 - labai greitas, klusnus aitvaras. Apie 20:00 išvažiuojame, stojame Priekulėje pavalgyti. Su baltu pavydu paliekame Vytą Klaipėdoje (mat jam komandiruotė) ir judame Vilniaus link. Visi sutinkame, jog tai buvo geriausias pasiplaukiojimo savaitgalis šį sezoną Lietuvoje. Gaila nebuvome pasiėmę vaizdų fiksavimo priemonių.
2009-07-06 
Liepos 6 savaitgalis
Ankstyvas šeštadienio rytas Vilniuje.  7:30 pajudame Drevernos link. Greitis 90 km/h, nesinori daugiau su 27 metų „vokišku monstru“ spausti. Stojame ties Kaunu kavinėje „Pas Lado“ - pusryčiaujame. Klaipėdoje būname 13:00. Senukų Maksimoje apsiperkame. Į Dreverną įvažiuojame 15:00 h. Įsikuriame. Vėjas silpnas. Pasiplaukioti pavyksta apie 30 min. netikėtai 22:00 h sustiprėjus vėjui. Pirmą kart taip vėlai. Šiltas vandenukas, ramu, prieblanda – jausmas geras. 00:30 jau miegame. Ryte pusryčiaujame ir laukiame žadėto  vėjo, kuris turi atsirasti, anot oro prognozių, nuo 12:00. Vėją įjungia apie 13:00. Vėjas tinkamas  12 m2 aitvarui (6-7 m/s). Plaukiojam iki 19:00. Pakuojamės daiktus, ir judame Klaipėdos link, pasitikti devynis mėnesius aplink pasaulį plaukusią „Tūkstantmečio odisėjos“  jachtą „Ambersail“ LTU 1000 ir sugiedoti Lietuvos Himno 21 valandą. Apie 23 h XI plaukimo etapo, kurio maršrutas: Londonas – Oslas – Kopenhaga – Gdanskas - Stokholmas - Sankt Peterburgas –Talinas – Ryga – Kaliningradas - Klaipėda, įgulos narys Aidas aprodė jachtą „Ambersail“ LTU 1000. Papasakojo įspūdžius iš kelionės, už ką mes jam labai dėkojame. Miegoti važiuojame į Drevernos prieplauką – ramią, jaukią vietelę. Pabundame 11 h ryto nuo malkų pjovimo garso, sklindančio iš netoliese esančios sodybos. Diena be vėjo, tad nutarėme aplankyti Lietuvos jūrų muziejų. Muziejus paliko tikrai gerą įspūdį, aplinka sutvarkyta, įdiegtos naujos interaktyvios technologijos, padedančios geriau įsisavinti gautą informaciją. Apie 19 h pajudame Vilniaus link. Eismas intensyvus, vietomis susidarė kamščiai. Vilniuje būname 23:30, pavargę, tačiau pilni įspūdžių.
2009-06-21 
Šeštadienį 7:00 krauname įrangą ant stogo, užvedame japoniškos kilmės Hondos širdutę ir pajudame Biržų link.  Ekipažą sudaro: Laurynas, Svajūnė, Vytautas.  Biržus pasiekiame apie 10 h. Prie mūsų prisijungia Tautvydas, Vladas, Saulius. Pajudame Latvijos – Saulkrasti  link. Be didelių sunkumų tikslą pasiekiame 12:30. Mūsų visų liūdesiui, vėjo mažokai.  Su sąlyga, kad tiek jau kilometrų padarėme, nutarėme pabandyt pasiplaukioti. Tautvydas pirmas išbandė savo 16,5 m2 aitvarą. Vėjo buvo per mažai. Truputį pastiprėjus vėjui, Vytautas irgi bando pasiplaukioti su 16,5 m2. Aitvaras lėtas, pasiplaukioti pavyksta pavėjui. Bandymai pasiplaukioti tęsiami su Ocean Rodeo 12m2. Aitvaras greitesnis. Staiga užkilęs vėjas leido truputėli pasimėgauti plaukimu. Laurynas bandydamas Takoon Wook 16,5 m2 „įmerkia“ aitvarą – aitvaro virvės (stropos) apsipina žolėmis. Vladas su Sauliumi  mokinasi vandenyje suvaldyti aitvarą - sekasi neblogai. Vėjui nurimus visai, apie 16 h pajudame Biržų link. Kepami šašlykai, mėgaujamasi skaniu biržietišku alumi bei pirtimi. Ryte keliamės apie 12 h – pusryčiaujame. Labai skanus šviežio sukimo medus. Tautvydas praveda kultūrinę programą. Dar kartą įsitikiname, jog Biržuose tikrai yra į ką pasižiūrėti. Aplankomas Biržų krašto muziejus „Sėla“, Astravo dvaro sodyba, karstinė įgriuva „Karvės ola“, Biržų aeroklubas - pasigrožima Biržais iš paukščio skrydžio. Uch, buvo superinis savaitgalis, gal šiek tiek pritrūko vėjo. Ačiū Tautvydui!

Susijusios nuorodos

2009-06-13 
Penktadienis. Baigiami paskutiniai darbai. Visi susitinkame pas Joną, susidedame daiktus į kempterį. 4 žmonių inventorius telpa be problemų. Iš Vilniaus pajudame apie 19 h. Stojame Kaune degalinėje pasipildyti degalų.  Autobusiuko per daug nekankiname,  greitis 85 – 95 km/h Drevernoje būname 00:00.  Įsikuriame ir einame miegoti, nes  ryte vėjo prognozės rodo 5-6m/s, paskui vėjas turi rimti. Atsikėlę išbandome kemperio virtuvę  - prasikepam pusryčius. Vėjas visiškai aprimo. Pripučiam Takoon Wook 16,5 m2 kaitą. Tautvydas su Vytu bando pasiplaukiot, vėjas per silpnas, todėl netrukus grįžtama į krantą. Bemušinėjant tinklinio kamuolį,  bei bekepant šašlykus laukiama rytojaus vėjo. Belaukiant,  kitam kūdros krante, išdygsta lauko pirtis. Su malonumu sudalyvaujam. Šaunuoliai kas sugalvojo ir pastatė pirtelę. Taip ir prabėga šeštadienio diena.

Susijusios nuorodos

2009-06-09 
2kite autobusiukas
Po pakankamai įtemtų paieškų sulaukėme pasiūlymo iš Šiaulių apžiūrėti VW LT 28 kelioninį autobusiuką. Nuotraukose ratuotas namukas atrodo tikrai neblogai, tad ilgai nesvarstę nutarėme šeštadienį lėkti apžiūrėti. Ekipažą sudaro: Vytautas, Jonas, Tautvydas, tad kelionė tikrai neprailgsta. Atvažiavę į sutartą vietą pamatome mus dominamą namuką. Įspūdis ne ką prastesnis, nei susidarytas iš nuotraukų. Apžiūrinėjimas trunka apie 30 min. Klausinėjama kas kaip veikia, ką pasukti, ką patraukti ... Nustembame – autobusiukas „gimė“ 1982 m., tačiau visa įranga veikia kuo puikiausiai. Vienbalsiai nutariam pirkti. Sėdame gerti kavos ir tartis. Auto šeimininkas į derybas nesileidžia. Mūsų sąlyga: praeinama technikinė apžiūra. Sukirtę rankomis ir palikę simbolinį avansą pajudame Vilniaus link. Patenkinti planuojame būsimas keliones.
Antradienis. Važiuojame vėl į Šiaulius pasiimti busiko. Šį kartą Vytautui gelbsti Konung (Andrius). Šiauliuose su auto savininku susitinkame regitroje. Užregistruojame busiką. Toliau judame technikinės apžiūros link. Autobusiukas be didesnių trūkumų t. a. praeina. Atsisveikinę judame Vilniaus link. Po 4 h kelionės be didesnių nuotykių pasiekiame Vilnių. Autobusiukas atiduodamas meistram. Bus tvarkoma šiek tiek važiuoklė, keičiami tepalai, dedama signalizacija - ruošiamas kelionėm. Penktadienį planuojame su juo judėt į Dreverną.          
2009-05-31 
Pasiskraidymas prie Baltojo tilto
Graži sekmadienio diena. Saulė žeme ritinėjasi. Vėjas  šiaurės rytų - 2 - 4 m/s, temperatūra + 26 C˚. Nutarėm susiburti  prie Balto tilto ir palaidyti aitvarus. Šią dieną naudojome Mr. Kitesurf Kongkong 3 m2 mokomąjį ir Firewall 6 m2 sausumos (matrasinius – angl. foil) aitvarus. Vėjas nepastovus, tad tekdavo pavargti išlaikant aitvarą ore. Arnas ir Gediminas pirmą kartą ryžosi išbandyti tikrą 6 m2 sausumos aitvarą. Pamatė ką reiškia aitvaro galia. Net ir per tokį silpną vėją tekdavo pabėgioti įsitvėrus į aitvaro vairalazdes (angl. handle). Vieta prie baltojo tilto buvo pilna žmonių, visi džiaugėsi vasarišku oru. Tikėkimės šio gražaus Vilniuje kampelio neužstatys visokiais neaiškiais statiniais. Į vakarą vėjas silpo. Išsiskirstėme apie 18 h.

Susijusios nuorodos

2009-05-23 
Pasiplaukiojimas Drevernoje

Suskamba mobilus. Skambina ekipažas iš Vilniaus - žadina. 9:30 keliuosi. Džiaugiuosi jog miegojau Klaipėdoje ( Vilniuje šiandien būtų tekę keltis 6:00). Greiti pusryčiai ir aš kelyje Drevernos spoto link. Pirmą kart šiais metais. 11:00 įvažiuojant į spotą pasitinka malonūs akiai vaizdai – horizontas mirga nuo aitvarų bei aitvarautojų. Vėjas 9-12  m/s. Ilgai negalvodamas pučiuosi 9 m2 kaitą.  Kur buvęs kur nebuvęs pasirodo ekipažas iš Vilniaus. Kolegos pučiasi 12 m2 bei 11 m2 kaitus - kitokių neturėjo. Keliuosi savo devintuką. Nepakartojamas jausmas vėl skrieti Kuršių marių vandens paviršiumi. Prieš metus pirmą kartą čia pradėta mokintis suvaldyti „pasiutusį“ aitvarą. Šią dieną naujokų irgi netrūko. Aistis, Laurynas, Artūras iš paskutiniųjų stengėsi „palaužti“ aitvarus į savo pusę. Vėjas stiprėjo. Po kažkur 1,5 h pasiplaukiojimo nutarėm grįžti į krantą. Darėsi sunkoka suvaldyti net savo 9 m2 kaitą. Nutarėm palaukti kol vėjas aprims. Šią dieną daugiau nebeplaukėm. Visgi Drevernos spotas turi savo dvasią, visada smagu čia sugrįžti.

2009-05-10 
Aplankoma Rojaus sala
Ryte vėl žadina Jonas. 8:30 mes jau taksi, važiuojame penketą minučių link katerio. Nuomos punkte susirenkam snorklinimo (nardymo su vamzdeliu) įrangą. Tilteliu einame katerio link. Laivelis tvarkingas, bet matosi kad savo jau atplaukiojęs. Pirmas sustojimas panardyti. Atsiveria įspūdingas Raudonosios jūros povandeninis pasaulis. Daiva išsigąsta labai didelės žuvies ir skubiai parplaukia į krantą. Vytas ilgai taip pat  neužsibūna. Jonas su Laurynu užsilaiko, laivo įgula pradeda nerimauti. Horizonte pamatyti du žmogeliukai visus nuramina. Sulaukę visų pajudame toliau. Stojame pavalgyti. Maistas beveik toks pat kaip viešbutyje, gal kiek įdomesnė kepta žuvis. Pajudame toliau. Stojame Rojaus saloje. Ten taip pat nardome. Apiplaukiame koralinį rifą, bei grožimės tenai slypinčia gyvybės įvairove. Pasišildę dar šiek tiek krante, pajudame viešbučio link. Vakarieniauti nusprendžiame Sea food restorane. Nustebina labai skanus jūros gėrybių maistas už normalią kainą (už 4 žmones sumokame ~30 $). Pavalgę leidžiamės į suvenyrų medžioklę. Apie 23:00 susėdame viešbutyje prie baseino, praleisti paskutinio vakaro Hurgadoje. Jonas su Daiva, išgėrę pora gurkšnelių tekilos ir pora buteliukų alaus, eina snausti. Vytas su Laurynu pasitinka rytą, miegot nueina 5:00. Ryte vėl žadina Jonas. Vytas keliasi po 20 min. įkyraus beldimo į duris. Laurynas miegojo ant gulto, esančio  prie baseino - mėgavosi grynu oru.  Pusryčiauti nebeiname. Sulaukiame autobuso, kuris veš iki oro uosto. Nesinori išvažiuoti, bet viskas kas smagu turi savo pradžia ir pabaigą. Priduodame daiktus, nustebina kad krovikas reikalauja pinigų neva už viršijamą bagažo limitą. Duodame po 5 eurus, kurie nusėda kroviko kišenėje. Belaukdami lėktuvo, pasivaikštome po parduotuves. Perkami paskutiniai suvenyrai, beje ne ką brangesni negu mieste. Lipame į lėktuvą. 17:45 nusileidžiame Vilniaus oro uoste. Oras 17°C, apsiniaukę. Pasitinka Jono mama su gėlėmis. Persimetę po keletą žodelių ir palinkėję vienas kitam gerų vėjų, patraukiame namų link. Atostogos baigtos. 

Susijusios nuorodos

2009-05-09 
IV diena kaitavimo El Gunoje...
7:00 pusryčiaujame. 9:00 būname spote. Vėjas pučia ~10 m/s. Laurynui puikiai sekasi stotis ant lentos, po truputuką pradeda pjautis prieš vėją. Koją kiša dar nelabai gerai valdomas aitvaras - praktikos stoka. Jonas demonstruoja pažangą besimokant šokinėti. Daivai šalta  dėl apsiniaukusio oro. Vytas užplaukia seklumoje ant akmens, krenta nuo lentos, prasipjauna delną - atliktas paskutinis šią kelionę užplaukimas. Jonas duoda pabandyti savo Ocean Rodeo 9 m2 kaitą vienam kolegai iš Lietuvos. Nupjaunama naujo kaito stropa. Kaltininkas - poilsiautojas iš Rusijos, nenori sutikti su savo kalte ir sumokėti už nupjautą stropą. Kaip užstatas paimama jo lenta. Pasiimti jos nebegrįžta. Susitarta, jog žalą atlygins kolega lietuvis grįžęs į LT, pasikeista kontaktais. Pakuojamės daiktus, plaunamės inventorių po gėlu vandeniu, džiovinamės, kviečiamės taksi autobusiuką, kraunamės inventorių. Ir po 30 min. mes vėl savo viešbutuke. Vakarieniaujame, maistas jau pabodęs. Einame pasivaikščioti po miestą. Užsisakome rytojaus kelionę kateriu į Rojaus salą (žmogui 15$).

Susijusios nuorodos

2009-05-07 
III diena kaitavimo El Gunoje - Kairas
Keliamės 7:00. Pusryčiai. Taksi. Spote būnam 9:00. Bepučiant Ocean Rodeo 12 m2 atsiklijuoja ventilis, kaitas nešamas į spoto dirbtuves. Remontas kainuoja 10 eurų, pagirtinas meistro darbas. Nuotykiai tuo nesibaigia, mokinantis Vytui pašokti, nukritęs Mr. Kitesurf 9 m2 kaitas, bandymo jį pakelti metu užkabina stropomis šalia esantį plūdurą, ištrūksta iš baro kraštinė dešinės pusės stropa. Su Jono pagalba susipakuojame kaitą. Krante barą nesunkiai susitvarkome, tam pasitarnauja meistro iš dirbtuvių dantys, kurių pagalba buvo lengvai atrištas mazgas. Laurynui jau geriau sekasi suvaldyti pasiutusį aitvarą. Tuo jis labai džiaugiasi. Į dienos pabaigą vėjas rimsta, nebepaplaukiam su Ocean Rodeo 12 m2. Pakuojamės ir grįžtame į viešbutį. Po vakarienės ruošiamės kelionei į Kairą. 23:00 prie viešbučio atvažiuoja ponaujis Toyota autobusiukas nuvežti mus iki didelio autobuso, kaip buvo žadėta kelionių agentūroje. Kadangi nesusidaro grupė dideliam autobusui, tenka važiuoti šiuo autobusiuku, eilinį kartą mus išdūrė. Vietoj amortizatorių gale buvo lingės. Tai smagu 6 h į priekį ir 6 h atgal važiuoti nebuvo. Nuotaiką pataiso labai geras gidas, kuris labai gražiai mum pateikė senovės Egipto istoriją. Aplankytas Egipto nacionalinis muziejus, Piramidės, papiruso dirbtuvės, kvepalų fabrikėlis. Papietauta restorane, kurio maistas nedaug skyrėsi nuo mūsų viešbutyje gaunamo. Apie 15:30 pajudam Hurgados link. Atvykstame apie 22:00. Pavargę einame miegoti.

Susijusios nuorodos

2009-05-06 
II diena kaitavimo El Gunoje
Ryte vėl mus žadina  Jonas, keliamės apie 7:00, papusryčiaujame. 8:00 ieškome transporto nusigauti į spotą. Susirandame ponaujį Hyundai markės taksi, suderame 10 $ į vieną pusę. Šiame taksi ne taip erdvu kaip prieš tai dundėtame Toyota autobusiuke, už 30 min. pasiekiame tikslą. Susitariame, kad mūsų atvažiuos pasiimti. Prieš tai reikėjo išsiimti leidimą pas apsaugą, kad jam leistų tuščiam įvažiuoti į El Gouną mūsų pasiimti. Šiandien pučia silpniau apie 8 m/s. Pučiamės Ocean Rodeo 12 m2, Cabrinha Crossbow 11 m2, Cabrinha Convert 12 m2. Per pirmą kaito pakėlimą Vytas užlipa ant ežio, laimei spyglius išsitraukia, plaukioja su skaudančia koja. Jonas, neįvertinęs fakto, jog Lauryno veiksmai besimokinant sunkiai prognozuojami, plaukė per arti jo, to pasakoje Laurynas išvažiuoja į ligoninę siūtis galvos. Jam neleista lįsti į vandenį dvi dienas, iškentėjo nelindęs 1 h. Šalmas neblogas išradimas – pagalvojame. Šią dieną visi padarome po 3 užplaukimus. Viešbutyje būname apie 19:30. Pavalgome ir leidžiamės į miestą susirasti kelionės į Kairą. Randame kelionių agentūrą priešais viešbutį. Už vienos dienos kelionę vienam žmogui sumokame 55 $. Išvykstame kitos dienos vakare 23:30. Tad laimingi, kad nukrito rūpestis dėl kelionės, patraukėme miestan, užsukome į kavinę alaus, atneša nemokamai patraukti kaljaną. Pailsėję grįžtame į viešbutį miegoti.

Susijusios nuorodos

2009-05-05 
I diena kaitavimo El Gunoje
Keliamės 6:45, pusryčiaujame, ir jau 7:45 ieškome transporto, kuris nugabentu mus su įranga į 30 km į šiaurę nuo Hurgados nutolusį kurortą El Gouna - dar vadinamą „Raudonosios jūros Venecija“. Smėlėtas paplūdimys, tęsiasi 11 kilometrų, lagūnos, įlankos, žaliuojantys ir žydintys augalai – jokios dykumos dvasios. El Gounos architektūrai būdingas išskirtinis stilius - tai neaukšti vasarnamių tipo viešbučiai, apartamentai. Kurortas vertinamas kaip „draugiškiausia ir ekologiškiausia aplinka“ visame Egipte. Į jį neįleidžiami vietiniai, nebent jie dirbtų kurorte. Susirandame seną Toyota markės autobusiuką, kurio vairuotojas sutinka mus pavėžėti už 10 $ (kuras dabar Egipte kainuoja ~1,5 egiptietiškus svarus, ir tai jiem dabar labai brangu, vairuotojas sakė kad neseniai kaina buvo 0,5 egiptietiškų piastrų - vieną egiptietišką svarą sudaro 100 piastrų (PT)), susikrauname mantą, ir mes jau kelyje. Už 30 min. būname Kitepower El Gouna kaitavimo spote. Kad atvažiuotų mūsų pasiimti su vairuotoju nepavyko susitarti, tiesiog nelabai suprato ko mes iš jo norime, kalbėjo tik aiškia egiptiečių kalba, deja, mes ne. Susimokėjome po 45 eurus, jog galėtume plaukioti šiame spote 1 savaitę (į kainą įėjo kaitų pakėlimas, nuleidimas; gelbėtojų motorinė valtelė, kurios gali prireikti pametus lentą; inventoriaus pasidėjimas, dušai mum ir žarna kaitam; kompresorius kaitam pūsti; paplūdimio gultai, bei pavėsinė). Šią dieną gerai pūtė (8-12 m/s), tad ilgai nelaukę prisipūtėm Mr. Kitesurf 9 m2, Ocean Rodeo 10 m2, Cabrinha Crossbow 11 m2. Laurynas pirmą kart gyvenime lipo į vandenį su kaitu, nepaisant Jono „puikaus“ parodymo kaip „užsimesti“ kaitą netoli kranto, entuziazmo mokintis neprarado. Rimtesnių nuotykių išvengta. Pasimurgdęs vandenyje su Mr. Kitesurf 9 m2 kaitu (persegant vandenyje kaitą pamiršta pirma užsekti lyšą, to pasakoje pamatėme kaip puikiai dirba gelbėtojų kateriukas, kaitas gražintas suvyniotas, baras gražiai susuktas), Laurynas ryžosi išbandyti savo kaitą - Cabrinha Crossbow 11 m2. Vėjo buvo truputį daugoka 11-tukui, tačiau Laurynas nepasidavė, ir parodė kad ne iš kelmo yra spirtas – dienos pabaigoje keletas puikių bandymų stotis ant lentos bei skrosti Raudonosios jūros bangas. Daiva visą dieną lepinosi saulės teikiamais malonumais. Jonas nepamiršdavo priminti ir apie saulės teikiamus pavojus, reguliariai teptasi 30 ir 50 kremais nuo saulės. Su Jonu šią dieną padarėme po 4 plaukimus, apsipratome su labai sūriu vandeniu. Įrangą paliekame spote. Apie 18:30 pajudame link Hurgados Grand taksi.Už grįžimą paprašo 20 $, derėtis neišeina, parodo oficialų kainyną, tačiau pasiūlo išbandyti vietinį autobusą. Iki jo mus nuveža už 3 $, nors atstumas gal kokie 2 km. Autobuso bilietas iki Hurgados senamiesčio (apie 30 km) žmogui kainavo 5 egiptietiškus svarus, taigi truputuką mažiau nei 1 $. Pasivaikščioję po senamiestį, prisipirkę vaisių, patraukėme taksi, link viešbučio. Pavakarieniavę susirinkome prie baseino atšvęsti sėkmingos pirmos dienos. Miegoti nueiname ~24:00.

Susijusios nuorodos

2009-05-04 
Atvykimas į Hurgadą
Kelionė į Egiptą - Hurgadą (arab. الغردقة = Al Ghardaqah, angl. Hurghada) prasidėjo 2009 05 04 pirmadienio ankstyvą rytą. Išskridome iš Vilniaus oro uosto, skrydis truko apie 4 h 30 min. Kolektyvas susidėjo iš keturių asmenų: Vytauto, Jono, Lauryno ir saulės vonių mėgėjos Daivos. Nusileidus iškart mus pasitiko ~ 28  °C temperatūra. Nebuvo didelio šoko, nes ir LT temperatūra dienomis siekdavo 20 – 24 °C. Šiek tiek paklaidžioję po oro uostą, susiradome mum skirtą autobusą, kurio pagalba per 15 min. pasiekiame mum skirtą „Moon Valley“ viešbutį. Viešbutis kuklus, bet geroje vietoje – Hurgados centre Sakala, 30 m iki jūros, 7 km iki Hurgados oro uosto. Teko sumokėti 20 $ (būtų užtekę 5 $, smulkiau neturėjome), kad būtų išskirti geresni kambariai. Iki vakarienės liko keletas valandų, tad pasidėję daiktus nutarėme važiuoti išsikeisti pinigų bei nusipirkti alaus (alkoholis Egipte už normalią kainą parduodamas duty free parduotuvėse 2 dienas po atvykimo). Vietinės valiutos kursas 1 doleris ~ 5,5 egiptietiškų svarų, 1 euras ~ 7,5 egiptietiškų svarų. Atvykę į parduotuvę nusipirkome 1 litrą tekilos Siera Gold (~20 $), bei 2 dėžes alaus Grolsch (1 dėžė 24 x 0,33 l skardinės ~18 $). Vienas žmogus gali pirkti vieną dėžę alaus. Mieste vietinis alus Stela, beje visai neblogas, kainuoja nuo 7 iki 30 egiptietiškų svarų. Grįžtame į savo viešbutį, po vakarienės dar pasėdime kambario terasoje, pagurkšnojame alaus ir einame miegoti.

Susijusios nuorodos

2009-04-19 
Su maža viltim rasti vakar pamestą lentą pajudėjoms link Elektrėnų. Nespėjus išvažiuoti iš Vilniaus mus sustabdo pasislėpę ir greitį matuojantys pareigūnai. Išrašoma bauda (100 LT už 24 km/h viršijimą). Taigi apie sėkmingą dieną iliuzijos išgaruoja. Atvažiavę į vietą apėjome dar kartelį krantus, tačiau nieko neradom. Meldai trukdė gerai apžiūrėti pakrantes. Nutarėme ieškoti valties. Horizonte pamatėme žveją su valtele. Patraukėme į tą pusę. Po nedidelių įkalbinėjimų žvejas sutiko mum pagelbėti. Valtelė nedidelė - dvivietė, tačiau su elektriniu varikliuku, išvengiau irklavimo :). Patraukėme su žveju į lentos paieškas. Apiplaukti krantai ir salos. Sėdant elektrinio variklio akumuliatoriui nutarta grįžti atgal. Susitaikyta su lentos pametimu. Vėjas šią dieną silpnas 2-3 m/s. Nutarėme, jei jau atvažiavome, reikia bent jau išsidžiovinti vakar naudotą inventorių. Bevažiuojant į "Pievas" sustojom prie kompanijos, kuri bandė keistai atrodantį motorinį aparatą :). Plačiau video. Nepraleidom progos paprašyti pagalbos. Apiplaukta keletas salų, tačiau lentos pėdsakų neaptikta. Patraukėme pūstis kaitų. Kompanijoje buvo 2 žmonės niekada nevaldę kaito, bet degantys noru pabandyti. Stengėmės dėl jų pakelti kaitus, nors ir silpnai pūtė. Taip bežaidžiant su gera naujiena atėjo prieš tai sutikti bendraminčiai - atrado vakar pamestą lentą. Džiaugsmui nebuvo ribų :)! Lenta "slėpėsi" apvirtusi melduose ir tik atsitiktinumo dėka buvo rasta. Netrukus atvažiavo ilgai laukti gėrimai - atsigaivinom. Vilniuje buvom apie 23:00. Pasibaigė dar vienas pilnas teigiamų emocijų savaitgalis. Šiek tiek pikta, kad rytoj į darbą ...

Susijusios nuorodos

2009-04-18 
Sezono atidarymas Elektrėnuose
Ankstyvą 2009 04 18 šeštadienį (00:41) gavau kvietimą iš ryto važiuot į Elektrėnus. Kadangi kvietimas buvo netikėtas, ir iš vakaro išgerta truputuką alaus, į Elektrėnus nusibeldėm tik apie 14:00. Atvažiavus iš karto pasitiko malonūs akiai vaizdai - vanduo knibždėjo nuo burlentininkų ir kaiterių. Teko truputuką pavargti kol suradom kur prisiparkuot. Ilgai nedelsiant prisipūtėm kaitus. Tą dieną nutariau pasiplaukioti su savo 9 m2 Mr. Kitesurf kaitu (tiesa sakant nelabai turėjau pasirinkimo, neįsidėjau 12 m2 kaito). Įlipu į vandenį ir vėl skrieju vandens paviršiumi, pilnas gerų emocijų, nepaisant to, jog dar šaltoka. Pirmą kart ant vandens šį sezoną. Vėjas tą dieną buvo 5-7 m/s, tad mano pasirinkimas pasiplaukiot 9 m2 kaitu nebuvo pats geriausias. Užplaukus į užuovėją ir pritrūkus vėjui teko pasimurgdyti vandenyje, to pasekoje pamesta lenta :( Diena saulėta, tad išplaukus į krantą lentos buvo nematyti (lenta buvo apsivertus), trukdė atspindžiai nuo vandens. Pasiskolinome iš kolegų žiūronus, tačiau nieko nepešėme. Nutariau pasiimti kitą lentą ir leistis į pamestos lentos paieškas. Sušalus ir pavargus paieškos vandenyje buvo nutrauktos. Apeinant krantus sutikome tokio pat likimo kaiterį, kuris taip pat ieškojo katik pamestos lentos (suradęs pakolkas buvo tik skritulį, lydekom gaudyt :)). Nutarėm, kad reikia ieškoti valties, ir su ja apiplaukti salas. Tą dieną valties neradę nutarėm paieškas pratęsti kitos dienos ryte. Važiuojam namo pilni emocijų, aš šiek tiek nukabinęs nosį dėl pamestos lentos ... Nuotaiką šiek tiek pataiso pakelės užeigoje suvalgyti kibinai su sultiniu.